palėkti

palėkti
palė̃kti, pàlekia, pàlėkė intr. 1. K nuskristi tolyn, šalin, toliau: Paleido lazda in žvirblį, žvirblis palėkė Brt. Po to šnekėjimos palėkė visi [juodvarniai] šalin BM371. Tie balandžiai sudaro Viliui daug rūpesčių: čia palekia į kaimynus, čia vėl reikia naujos veislės rūpintis I.Simon. Vis gerai dabokiat tame čėse, idant jums nė vienas spietlius nepalėktų S.Dauk. Lakūns palėkė, narūns panėrė, balandėlė tupėjo JD1202. Plu plu i palėkęs gaidalis Krtn. Visi paukščiai po dangumi buvo palėkę (išskraidę) CII923. ║ užskristi aukštyn: Viena višta ant kamaros palėkė dėti Užv. Vambuolė, palėkusi į jo lizdą, kiaušius erelio išrito S.Dauk. | refl.: Kad gaidys, aukštai pasilėkęs, gieda, būs geras oras Prk. Aš, ant tvoros pasilėkęs, kukurikū, žiema beregint ir praslinks: nereikia man trobos Mc. ║ paskristi po kuo: Žvirblis iš rankų pàlėkė po pastoge J. 2. kiek paskristi: Toliau palė̃kę [lekiančiu laivu], pamatė vyrą prie ežero prisigulus, o bematant ežerą senkant Jrk30. 3. K galėti, įstengti skristi: Nepàlekia paukštukas Lp. Aš užtikau jau pàlekiamus paukščiukus Lš. ^ Turi kojas, bet nevaikščioja, turi šiaudų, bet neėda, turi plunksnas – nepalekia (lova) Dkš. 4. pabėgėti: Palėk tu, vaikel, lig miesteliu, parneši tu man užkūryti Jnšk. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria; palėkusi slėpsiuos; žaibu – akimi pažvelgsiu tiktai paslapčia Mair. 5. galėti, įstengti bėgti, greit eiti, smarkiai dirbti: Su kurpėm aš nepalekiu Ar. | Buvo mitri, palekanti, bet nenorėjo smagiųjų (sunkiųjų) darbų dirbti Nt. Ka i didelis, o ka nepaleką̃s (sakoma apie didelį, bet nejudrų, nesugebantį žmogų) Plt. 6. pabėgti, pasprukti: Nepaspėjau palėkt, i pagavo Ar. 7. greitai privažiuoti prie ko: Tuoj įsuks [vežimas] ir palėks po langais rš. 8. iškilti, išlėkti: Nekuri parako fabrikė Kalifornijoj į orą palėkė (sprogo) LC1883,41. 9. pariedėti, nukristi po kuo: Pirštą kai kirto, palėkė palovin BM111. 10. dingti: Kur tas Petras pàlėkė? Jau antra diena jo nematau Krsn. 11. pasibėgti, pasieiti, pasilakstyti: Žiemos mitus [karvė] ir jau po jaučiu pàlėkė Ėr. | refl.: Kiaulė mažučiu tekiu pasìlėkė Kp. 12. susenti, išgverti: Jau ji visai palėkus Kb. \ lėkti; antlėkti; aplėkti; atlėkti; dalėkti; įlėkti; išlėkti; nulėkti; palėkti; parlėkti; perlėkti; pralėkti; prilėkti; razlėkti; sulėkti; užlėkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • palėkti — palė̃kti vksm. Palė̃kusi várna atsi̇̀tūpė ant tvorõs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antlėkti — antlė̃kti, añtlekia, añtlėkė (ž.) intr. 1. užskristi: Žvirbliai ant miežių antlėkė ir lesa kiauras dienas Slnt. Kad gandras jau artie dangaus buvo, pečlinda nu gandro papurkšt ant debesų ir antlėkė PP79. Vienas lėktuvas ką padaro antlėkęs, o… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplėkti — aplė̃kti, àplekia, àplėkė 1. tr., intr. K apskristi aplink ką: Aplėkė pasaulį rš. 2. intr. apibėgti aplink ką: Apilėkė aplink ežerą kai vėjas Švnč. 3. tr. apeiti, apibėgti, apskristi daug vietų norint ką surasti, pamatyti, aplankyti: Per vieną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlėkti — atlė̃kti, àtlekia, àtlėkė intr. 1. K, Pln, Dr, Plm, Smn atskristi: O ir atlėkė trins raibos gegelės vidur tamsios naktelės StnD28. O ir àtlėkė raibas sakalėlis į sodą JV371. Atlėkė devyni varnai kriunkdami Jrk101. Jos atlėkė gulbėm (ps.) Lnkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dalėkti — ×dalė̃kti, dàlekia, dàlėkė (hibr.) 1. intr. priskristi prie kurios nors vietos: Paukštis dalėkė ligi savo lizdo ir nutūpė rš. 2. tr., intr. prisiartinti prie kurios vietos bėgant: Vaikai lig pat akmens tekini dàlėkė Kv. Kai dalėksi kiemo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlėkti — išlė̃kti, ìšlekia, ìšlėkė intr. 1. SD414, K išskristi: Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai J.Jabl. Gulbėms išlėkus, trečią dieną pasnigs Šts. Motyna marčiai įkišusi į plaukus tas tris plunksnas, ir ši išlėkusi balandžiu BM385. Gandrai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lapatuoti — 1 lapatuoti, uoja, ãvo, làpatuoti, uoja, avo 1. intr. Skr, Bgs, Šln, Tvr, Ds, Alvt šuoliais bėgti ar joti: Ir tas varlė làpatuoja lyg tikras raitelis Gs. Labai negreit tas arklys lapatuoja, nusbosta važiuot Dgl. Ir lapatuo[ja] kaip šuo paskuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lėksčioti — lėksčioti, ioja, iojo intr. mėginti lėkti; truputį palėkti: Žąsys lėksčio[ja], bet nepaleka Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lėkti — lė̃kti, lẽkia, ė intr. 1. skristi: Lekia paukštelių didelis pulkas Mrc. O nelėk, sakaluži, nebaidyk lakštingalos JD464. Oi žiūrau žiūrau – lekia trys pilki karvelėliai KrvD100. O aš pasiversčiau raibąja antele, lėkčiau žalia girele JV865. Per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nulėkti — nulė̃kti, nùlekia, nùlėkė intr. 1. nuskristi (kur): Varna leka lėkus ir grįžta žiūrėti, ar toli nulėkė NžR. Bėro žirgelio nubėgta, raimo sakalo nulėkta JD568. Ai, sakalai, sakalėli, tu aukštai lakiojai, nulėkdamas, parlėkdamas naujynas nešiojai …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”